Žanui Fransua Šampoljonui pavyko perprasti egiptiečių raštą.  1822 metais jis paskelbė laišką apie hieroglifų „abėcėlę“, taip padėjęs pagrindus naujam mokslui – egiptologijai. Pasaulio muziejai pradeda varžytis dėl įspūdingiausių eksponatų. Į Egiptą traukia mokslininkai, tyrinėtojai ir nuotykių  ieškotojai. Suklesti padirbinėtojai. Juk jeigu yra paklausa , atsiranda ir pasiūla. Tų laikų mokslininkai bandė tirti mumijas , jas skrodė, vyko net mumijų išvyniojimo  vakarėliai. Tarp susižavėjusių Egipto istorija - grafas  Mykolas Tiškevičius. 1862 metais jis iš Egipto valdžios gauna leidimą kasinėti, dalis jo kolekcijos patenka į Senienų muziejų Vilniuje. Pirmąja profesionaliąja egiptologe Lietuvoje tampa Vytauto Didžiojo universiteto docentė Marija Rudzinskaitė – Arcimavičienė (1885 -1941). Ji skelbia straipsnius ir knygas, tris kartus moksliniais tikslais lankosi Egipte, sukaupia Egipto mirusiųjų kulto kolekciją, kuri dabar saugoma Nacionaliniame  M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

    Grupė mūsų gimnazijos mokinių turėjo retą galimybę pamatyti visus su Senovės Egiptu susijusius eksponatus vienoje vietoje. Parodoje „Ką slepia sarkofagas“  mumijos eksponuojamos kartu su įvairiais objektais, lydėjusiais  mirusįjį į pomirtinį pasaulį. Parodoje  pristatomi 2011- 2013 metais atliktų radiologinių tyrimų rezultatai. Prieš kiek metų gyveno šiomis mumijomis virtę žmonės? Kokiomis ligomis jie sirgo? Koks buvo jų gyvenimas? Pasitelkus šiuolaikines technologijas pavyko išsiaiškinti, kad 3 iš 7 Lietuvoje esančių mumijų yra netikros. O  seniausia Lietuvoje mumija buvo palaidota prieš 3000 metų.

    Smagu sužinoti bei pamatyti vis daugiau ir daugiau įdomybių!

___________________________

Įrašo autorius:
Jadvyga Sinkevič
Muzikos ir dailės mokytoja