Lapkritis – STEAM ir mokslo mėnuo, o lapkričio 18-oji - tarptautinė STEAM diena. STEAM - anglų kalbos akronimas - Science (mokslas), Technologies (technologijos), Engineering (inžinerija), Arts (menai) ir Mathemathics (matematika). Mokyklinio ugdymo kontekste STEAM apima gamtos mokslų disciplinas - biologiją, chemiją, fiziką, aplinkotyrą, geologiją. STEAM metodas skatina domėtis ir globaliomis sveikatos, gamtos išteklių, aplinkos saugojimo problemomis, padeda pamokose įgyjamas žinias iš karto pritaikyti praktiškai. Tokios veiklos ugdo mokinių komunikavimo, pažinimo, socialines kompetencijas.

   Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija kuria inovatyvią STEAM mokyklą, kurioje dirbantys mokytojai sparčiai besikeičiančiame pasaulyje jaunimą ugdo šiuolaikiškai. Šiuo metu vykdome Erasmus+ projektą „STEAM i STEAM WORK“, kurio veiklų tikslai - tobulinti ugdymo metodus bei formas, modernizuoti STEAM aplinką, kelti  mokytojų kvalifikaciją.

   Minėdami tarptautinę STEAM dieną, sumanūs, protingi ir eksperimentuoti pasiruošę IG ir IIG klasių mokiniai organizavo labai įdomias tiriamąsias veiklas. Chemijos pamokų metu naudodamiesi inovatyvia priemone Einstein LabMate kompiuterine laboratorija bei įgytomis teorinėmis žiniomis, atliko įvairias veiklas. Vieno  tyrimo tikslas – nustatyti, kokios tešlos rauge – avižinių, rūginių ar kvietinių miltų yra daugiausiai mielių. Susipažinę su metodika, kaip išspręsti šią problemą, pasinaudojome skaitmeniniais išoriniais Einstein LabMate jutikliais, nustatėme raugo terpę(ph jutikliu), matavome raugo temperatūrą (temperatūros jutikliu), matavome CO₂ kiekį (anglies dioksido jutikliu).Po fermentacijos  reakcijos ir gautų  rezultatų, išvada nesunkiai suformuluota: didžiausias kiekis CO2 išsiskyrė ruginių miltų rauge. Įsitikinome, kad be šio cheminio proceso, kuriame dalyvauja įvairūs mikroorganizmai, tarp jų mielės ir bakterijos, nepakildysime tešlos, vadinasi ir neiškepsime duonelės. O kad vyktų šis procesas, mums reikalingos jau minėtosios mielės. Mielės - vienaląsčiai organizmai, priskiriami grybams. Gamtoje jos randamos ant kai kurių augalų, vaisių, grūdų. Tyrimas atliktas, rezultatas aiškus.

   Kitas įdomus tyrimas - įvairių buities priemonių (pvz.: dantų pastos, langų valiklio, pelenų, citrinų rūgšties, etano rūgšties, muilo) rūgštingumo nustatymas. Naudojome Einstein LabMate laboratorijos įrankį su jutikliu, kuris nustato ph lygį, t.y. rūgštingumą . Gautus rezultatus palyginome su rezultatais, gautais tyrimą atliekant tradiciniu metodu, kai rūgštingumas gali būti nustatomas naudojant gamtinį indikatorių (raudongūžių kopūstų sultis) ir lakmuso popierėlius. Tyrimą atliko visa IG klasė. Vieni tyrė tradiciniu būdu, kiti su skaitmeniniais jutikliais. Gauti rezultatai palyginti. Nustatytas buitinių priemonių rūgštingumas, sudaryta eilė nuo mažiausiai rūgštinių tirpalų iki šarminių tirpalų. Naudodamiesi intuityvia programine įranga ir tradiciniais indikatoriais,  mokiniai tyrė, užrašinėjo rezultatus, analizavo  bei interpretavo iškeltą problemą, analizavo išvadas.

   Smalsūs IG klasės mokiniai bandė išsiaiškinti: Ar pienas tikrai saldus? Kurie maisto produktai yra rūgštiniai, o kurie šarminiai? Vėl pasinaudojome Einstein LabMate programine kompiuterine laboratorija. Remdamiesi gautais rezultatais ir žiniomis, atpažinome rūgštinius ir šarminius tirpalus, nustatėme, jog pienas  yra sudėtinga koloidinė sistema, kurioje vienos medžiagos (pieno cukrus-laktozė, mineralinės medžiagos) ištirpo vandenyje – dispersinėje terpėje, o susidarę tirpikliai yra dispersijos terpė kitoms medžiagoms – riebalams ir baltymams. Išsiaiškinome, jog pienas yra saldus, nes jame yra disacharido laktozės. Šviežio pieno ph kinta nuo 6,60 iki 6,80.

   Tokios chemijos pamokos tikrai sudomino kiekvieną mokinį. Šie tyrimai - gera pradžia dar įdomesnių ir sudėtingesnių darbų. Manau, kad dalyvavimas Erazmus + projekte skatina ir įpareigoja aktyviai tyrinėti ir laisvai kurti.

___________________________

Įrašo autorius:
Žana Bogdevičienė
chemijos mokytoja