Kovo 24 dieną penki  Eišiškių Stanislovo  Rapolionio gimnazijos mokiniai ir dvi mokytojos vyko į kelionę vykdyti Erasmus+ projekto„Love Every Drop“ veiklų į Vengriją, į trečiąjį mokinių mainų susitikimą. Šio susitikimo tema – „Menas ir vanduo minint vandens dieną“. Visą mėnesį vykdėme skirtus namų darbus: darėme pristatymą „Vanduo Lietuvos mene“, paminėjome žymiuosius Lietuvos dailininkus, kurie tapė vandenį, skulptūras, prisiminėme  lietuvių liaudies kūrybą. Sukūrėme trumpą animacinį filmuką „Neteršk vandens“.

     Pirmadienio rytą 6 šalių atstovai (Lietuvos, Slovakijos, Turkijos, Portugalijos, Vengrijos ir Italijos) susirinkę Dunavarsany kultūros namų kieme vyko į Ocsa pelkę stebėti paukščių. Ten mums papasakojo ir parodė, kaip gaudo paukščius žiedavimui. Mes sužinojome, kokius paukščius jie dažniausiai pagauna šiuo metu laiku. Tai liepsnelės ir erškėtžvirbliai. Mums rodė kaip žieduoja, sveria, išmatuoja paukštelių sparnų ilgį ir žiūri jų raumenų struktūrą. Pasakojo, kokie inkilėliai kokiam paukšteliui patinka.

     Vėliau vyko kitos veiklos. Kvapą užgniaužę gėrėjomės vengrų tradiciniais šokiais ir dainomis. O po šeimininkų koncerto  kiekvienos šalies mokiniai pristatė paruoštus pristatymus apie savo šalies meną apie  vandenį. Matėme „Stop motion“ būdu sukurtus animacinius filmukus apie vandens taršą. Buvo labai smagu.

     Mūsų projektas yra apie vandenį ir vandens telkinius, todėl negalėjome nepamatyti legendomis apipinto ežero “Baltonas” ,  kuris yra švarus ir vienas didžiausių vandens telkinių Europoje. Jis kasmet sutraukia gausybę turistų ne tik iš šalies, bet ir viso žemyno. Ežeras užima beveik 6002 km plotą ir nusidriekia per šalį net 77 km, o vidutinis jo gylis tesiekia 3 m. Maudytis jame galima nuo ankstyvo pavasario iki rudens, nes vanduo ežere labai greitai įšyla. Tai sužinojome šiam ežerui skirtame muziejuje, įsikūrusiame Balaton miestelyje.

     Vėliau vaikai ir mokytojai išvyko į Vengrijos nacionalinį muziejų, kuris buvo įkurtas 1802 m. statytuose rūmuose. Muziejuje demonstruojami nuo XI a. iki šių dienų eksponatai. Ten galima išvysti vieną seniausių tekstilės šedevrų Europoje. 

     Ketvirtadienio rytą Dunojaus upe plaukėme laivu iš Budapešto į Višegradą. Kelionė truko apie 3 valandas. Per tą laiką mes visi kartu žaidėme žaidimus ir kiekvienos šalies atstovai išmokė kitus padainuoti savo šalies dainą. Atvykę užlipome į kalną, ant kurio viršūnės stovėjo XII amžiaus Višegrado Citadelė.

     O kaipgi būnant Vengrijoje neaplankyti gražiausios Europos sostinės Budapešto?  Vaikščiojome Grandininiu tiltu, kilome keltuvu į Budos pilies kalną. Matėme nuostabią Dievo motinos bažnyčią ir Žvejų bastioną, lankėmės įspūdinguose ir vienuose iš seniausių, bet  vis dar veikiančiuose pagal paskirtį Europos Parlamento rūmuose, pastatytuose ant Dunojaus kranto.

     Visos savaitės programa buvo intensyvi, todėl laikas neprailgo. Daug sužinojome bei pamatėme. Dar kartą įsitikinome,  kad vanduo labai svarbus gamtai ir žmogui. Be to,  mėgavomės Vengrijos grožiu bei šios šalies žmonių svetingumu.