„Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ - 2017 metų Europos kultūros dienų tema, kuri  įtakojo  ir  mūsų kelionės po Alytaus kraštą maršrutą. Saulėtą rugsėjo 28 dienos rytą ekskursija IGa, I Gb ir 8 klasių mokiniams prasidėjo Alytaus senamiestyje. Vėliau pasivaikščiojome po miesto sodą, saulės spindulį primenančiu takeliu atėjome prie fontano, grožėjomės paskutinius žiedus dovanojančiomis rožėmis. Stabtelėjome prie „Laisvės angelo“, paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Pirmą kartą šis paminklas už miestiečių aukas buvo pastatytas 1928 metais,vėliau du kartus atstatytas toje pačioje vietoje.

   Natūraliame pušyne 1932 metais įkurtame kurorto parke yra dar vienas memorialinis paminklas – „Nurimęs varpas“. Jis skirtas  Dainavos apygardos partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams pagerbti.

   Nuo aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų tilto grožėjomės įspūdinga Alytaus miesto panorama ir rudenėjančiais Nemuno krantais. Šioje vietoje dar iki Pirmojo pasaulinio karo buvo geležinkelio tiltas, vėliau sugriautas. Dabartinis „Baltosios rožės tiltas“atidarytas  2015  metais. Nuo tilto puikiai matėsi ir Nemuno dešiniajame krante stūksantis Alytaus piliakalnis. Jis įrengtas Nemuno ir Alytupio santakoje. Manoma, Alytaus vardas kilęs iš šio upelio pavadinimo. Čia buvusi pilis minima rašytiniuose šaltiniuose nuo XIV amžiaus. Alytaus, Punios, Merkinės ir kitos Panemunės pilys sudarė pirmą lietuvių gynybos liniją prieš kryžiuočius.

   Kitas mūsų kelionės sustojimas – Rumbonių kaimas. Aplankėme Švč. Trejybės medinę bažnyčią, pastatytą dar 1795 metais ir kaimo kapines. Įkopėme į Rumbonių piliakalnį.

   Dar vienas mūsų aplankytas piliakalnis – apipintas legendų. Vienas didžiausių Lietuvoje, Vytautą Didįjį  menantys Punios piliakalnis (Margio Kalnas). Manoma, kad būtent čia stovėjo Pilėnų pilis, kurią nuo kryžiuočių narsiai gynė kunigaikščio Margirio vedami kariai. XVI amžiuje sudegintos pilies vietoje įsikūrė karališkasis dvaras. Čia dažnai lankėsi Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Jis Raižių kaime įkurdino totorius, kurie garsėjo kaip puikūs kariai. Matėme šiame  kaime išlikusią medinę mečetę.

   Kelionė buvo įdomi ir turininga. Susipažinome su įvairiais kultūrinio kraštovaizdžio pavyzdžiais:  tai piliakalniai, miestelių gatvių tinklai ir parkai, sakraliniai pastatai ir memorialiniai paminklai. Prisiminėme didingą Lietuvos istoriją. Grožėjomės gamta. Ši kelionė projekto „Eišiškių piliavietėje susitinka praeitis ir ateitis“ tęsinys.Projektą parėmė Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos.

___________________________

Įrašo autorius:
Jadvyga Sinkevič
Muzikos ir dailės mokytoja