Baigiantis mokslo metams, mūsų gimnazijos 3b klasės mokiniai, tėveliai ir mokytoja nutarėme aplankyti Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse ir pagilinti pasaulio pažinimo, istorijos žinias. Tai vienintelis muziejus Europoje po atviru dangumi. Svarbiausi eksponatai – gyvenamieji namai, ūkiniai trobesiai ir liaudies technikos paminklai - atgabenti iš įvairių Lietuvos vietovių: Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos.

   Kelionės diena buvo šilta, saulėta. Būdami puikios nuotaikos, susėdome į mokyklinį autobusą ir išvykome. Pakeliui grožėjomės vasariška Lietuvos  gamta.

   Rumšiškėse, Aukštaitijos regione, gražioje valstiečio sodyboje mus pasitiko  gidė Marytė, kuri vedė edukacinį užsiėmimą „Vaikų žaidimai“: pasisveikinome trepsėdami žaidimą-ratelį „Graži mūsų šeimynėlė“, žaidėme ir dainavome senovinius žaidimus: „Kiškelis“, „Žaltys“ (gaudėme žalčio uodegą), „Vilkas ir avelės“, „Kelmas“, „Žirgelių lenktynės“. Įdomius žaidimus žaidė vaikai senovėje!

   Užeidami į gryčią turėjome įminti keletą mįslių. Gryčioje akmeninėmis girnomis malėme grūdus. Kiekvienam iš mūsų teko pabandyti su kočėlu lyginti drabužius. Šis darbas ne visiems pavyko. Padirbėjus buvome pakviesti į kambarį, kuriame priiminėjo svečius. Prie sienos stovėjo ilgas, medinis stalas, uždengtas austa, drobine staltiese, ant kurio puikavosi gražiai per žiemą išsilaikę toje sodyboje išauginti obuoliai, pečiuje kepta naminė duona, iš avilių tik ką iškoptas medus, o kvapą gniaužė ąsočiuose garuojanti žolelių arbata. Tai buvo tikros „Vaišelės“!

   O už sodybos tvoros mūsų laukė karietos. Arkliukai nuvežė į Dzūkijos regioną. Dzūkijos kaime aplankėme skerdžiaus trobesius, pamatėme, kur lankėsi žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas. Skerdžius leido pūsti „Ragą“, šaudėme iš medinių lankų.

   Pėsčiomis patraukėme į muziejaus centrą, kuriame įsikūręs miestelis su bažnyčia, knygynu, paštu, 1879 m. pradžios mokykla. Pamatėme, kaip buvo žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai, audžiami audiniai.

   Suvalkijos regione užsukome į pievoje dunksantį aukštą, medinį vėjo malūną. Aplankėme Žemaitijos kupetinį kaimą ir vienkieminę pasiturinčio valstiečio sodybą su namu. Lipome į 15 metrų aukščio apžvalgos bokštą, kuris įsikūręs prie Kauno marių.

   Nors pavargę, bet laimingi, pilni įspūdžių vakare grįžome į Eišiškes. Vieni kitiems palinkėjome šiltos ir geros vasaros.

___________________________

Įrašo autorius:
Elena Leveckienė
Pradinių klasių mokytoja