Psichologas

Gimnazijos psichologė teikia individualias bei grupines konsultacijas mokiniams, padeda spręsti asmenines ir bendravimo problemas. Konsultuoja tėvus dėl santykių su vaikais problemų.  
Organizuoja tiriamąją veiklą, dirba gimnazijos Vaiko gerovės komisijoje.

Psichologe gimnazijoje dirba

Gimnazijos psihologo funkcijos

• Atlikti mokinio Pagalbos ir (ar) ugdymosi poreikių vertinimą:
  • atlikti psichologinį mokinio vertinimą, nustatyti mokinio asmenybės ir ugdymosi galias, sunkumus ir problemas, susijusias su ugdymo(si) kontekstu.
  • dalyvauti vykdant pirminį ugdymosi poreikių įvertinimą ir (ar) teikti reikalingą informaciją dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo.
• Konsultuoti mokinius  ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir (ar) vesti jiems užsiėmimus:
  • numatyti tiesioginio poveikio būdus mokiniui, turinčiam psichologinių ir (ar) ugdymosi problemų (taip pat ir smurtą patyrusiam bei smurtavusiam), ir taikyti psichologinio konsultavimo technikas.
  • konsultuoti mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) dėl mokinio psichologinių ir (ar) ugdymosi problemų, teikti jiems rekomendacijas.
  • šviesti mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos, mokinių psichologinių problemų prevencijos klausimais.
• Vykdyti krizių intervenciją ir postvenciją, kartu su pedagoginių psichologinių tarnybų specialistais teikti Pagalbą mokiniams siekiant veiksmingesnio mokinio grįžimo į jam įprastą gyvenimo, funkcionavimo lygį.
• Bendradarbiauti dėl psichologinių problemų prevencijos įgyvendinimo mokykloje su už prevencinę veiklą mokykloje atsakingais darbuotojais, kitais švietimo pagalbos specialistais bei kitomis psichologinių problemų prevenciją vykdančiomis įstaigomis bei organizacijomis:
  • padėti mokyklos vadovui įvertinti psichologinių problemų prevencijos poreikį atliekant mokyklos bendruomenės grupių tyrimą.
  • padėti rengti prevencines priemones, parinkti ir mokyklos vadovui pasiūlyti prevencines programas, kurios gali būti įgyvendinamos mokykloje identifikavus psichologines problemas ir priėmus sprendimus.
  • bendradarbiauti dėl prevencinių priemonių ir prevencinių programų, susijusių su psichikos sveikata, įgyvendinimo mokykloje.
• Bendradarbiauti, šviesti, teikti rekomendacijas dėl mokinių psichologinių ir (ar) ugdymosi problemų mokyklos mokytojams ir kitiems su mokinio ugdymu ir (ar) švietimo pagalba susijusiems asmenims mokykloje ir / ar už mokyklos ribų.
• Teikti ir gauti informaciją apie mokinius, turinčius psichologinių, asmenybės ir (ar) ugdymo problemų, suinteresuotiems asmenims / iš suinteresuotų asmenų ar institucijoms / iš institucijų teisės aktų nustatyta tvarka.
• Dalyvauti mokyklai atliekant aktualius tyrimus.
• Dalyvauti mokyklos vaiko gerovės komisijoje.
• Tobulinti profesines kompetencijas, reikalingas mokyklos psichologo funkcijoms atlikti.
• Tvarkyti ir pildyti mokyklos nustatyta tvarka Pagalbos gavėjų žurnalą.
• Pagal kompetenciją kartu su mokytojais ir kitais švietimo pagalbos specialistais rengti ir įgyvendinti individualaus ugdymo plano mokiniui Pagalbos dalį, prireikus koordinuoti individualaus ugdymo plano vykdymą ir (ar) paskyrus mokyklos vadovui atlikti koordinuojančio asmens funkcijas.
• Rinkti, analizuoti ir profesiniais tikslais naudoti informaciją, reikalingą Pagalbai mokiniams teikti.
• Dalyvauti formuojant teigiamą mokyklos bendruomenės  požiūrį Į įtrauktį, padėti geriau pažinti mokinių įvairovę ir jų poreikius.
• Vykdyti kitus mokyklos vadovo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su mokyklos psichologo veikla.
• Mokyklos psichologas atsako už korektišką gautų duomenų panaudojimą, turimos informacijos konfidencialumą, savo darbo kokybę bei mokinių saugumą savo darbo metu.

Pagalba mokykloje mokiniui teikiama, kai:

• Kreipiasi mokinys (savarankiškai, neturint 16 metų, gaunamas tėvų sutikimas).
• Kreipiasi mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai).
• Kreipiasi mokytojai (gavę tėvų, globėjų, rūpintojų sutikimą).
• Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadoje nurodžius psichologinės pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, gaunamas tėvų sutikimas).
• Prašo/įpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tėvams nesirūpinant vaiku.

Kada kreiptis į mokyklos psichologą?

• Kai matote ne vienkartinį, ne vienadienį, o kiek ilgiau užsitęsusį pasikeitusį neigiama linkme vaiko elgesį (jautrumas, verkimas, piktumas, nemiga, liūdesys, baimės, užsidarymas, destruktyvus kvailiojimas, juokavimas, erzinimas ar kt.) ir jūsų išnaudoti pagalbos būdai vaikui nepadeda.
• Po stipraus streso (avarija, išgąstis, smurtas, netektis, patyčios, žinia apie šeimos nario ligą, draugo savižudybė ir pan.), kai stebimas neigiamas tokios situacijos poveikis vaiko būsenoms.
• Kai vaiko elgesys visada mažiau ar daugiau kelia sunkumų, nepavyksta susikalbėti, valdyti bendravimo.
• Tiesiog dvejojate kaip elgtis kokioje nors konkrečioje situacijoje, norite pasitarti, jaustis saugiau, užtikrinčiau.
• Psichologas, įvertinęs problemos pobūdį, gali nuspręsti kam ir kokią pagalbą suteikti.
• Neretai gali būti konsultuojami tėvai ir teikiamos jiems arba pedagogams rekomendacijos dėl bendravimo su vaiku ir reagavimo į jo problemą.
• Kitais atvejais psichologas dirba tiesiogiai su vaiku arba visa šeima.

Kas vyksta psichologo kabinete?

• Vaikas psichologo kabinete kalbasi. Atskleidžia savo skausmingas, liūdnas, malonias ir kitokias patirtis. Ne iš karto. Tam, kad vaikas galėtų papasakoti tai, apie ką sunku ir nesinori kalbėti, reikia sukurti pasitikėjimų grįstą ryšį, kas reikalauja nemažai laiko ir pastangų.
• Vaikas psichologo kabinete žaidžia. Mes žaidžiame ir žaidžiame daug. Yra toks angliškas posakis: „Play is kids language, toys are their words“ – „žaidimas vaikų kalba, žaislai – jų žodžiai“, kuris atskleidžia žaidimo svarbą vaikystės laikotarpyje.
• Mes žaidžiame stalo žaidimus (padeda kurti ryšį. padeda lavinti bendravimo įgūdžius. metodiniai stalo žaidimai padeda pažinti emocijas, lavina dėmesio įgūdžius, loginį mąstymą, atmintį ir daugelį kitų pažintinių gebėjimų ir įgūdžių).
• Mes žaidžiame vaidybinius žaidimus. Per žaidimus vaikai atkartoja jiems artimus, pažįstamus scenarijus, jie priskiria žaislams savo artimųjų vaidmenis, kas leidžia geriau pažinti vaikus ir jų artimiausią aplinką.
• Mes žaidžiame terapinius žaidimus, skaitome terapines pasakas, aiškinamės jų prasmes.
• Pokalbiu, žaidimu ir kitų būdų pagalba skatinamas vaiko suvokimas apie savo problemas ir naudą jas sprendžiant, atskleidžiama, kad yra pakankamai daug būdų spręsti problemą ar pasiekti tikslą.
• Tai padeda vaikui pamatyti įvairias elgesio pasekmes, suvaldyti savo jausmus ir mintis.

Ar psichologo pagalba bus efektyvi?

Psichologinės pagalbos efektyvumą sąlygoja daug dalykų. Pirmiausia, daug reikšmės turi problemos pobūdis ir tai, kiek tėvų/mokytojų lūkesčiai atitinka vaiko vidines galimybes įveikti tokią problemą. Kartais mažytis pokytis vaikui gali būti labai didelis ir pareikalavęs didžiulių jo psichinių pastangų, bet jis gali būti nepakankamai patenkinantis tėvų arba mokytojų lūkestį. Taigi, psichologinės pagalbos efektyvumo vertinimas gali priklausyti nuo vaiko, tėvų ar mokytojo požiūrio į problemą, o taip pat nuo vaiko bei jo ugdytojų motyvacijos ją spręsti.

Psichologinė pagalba dažniausiai yra kompleksinis reiškinys, kuris įtraukia ir dalina problemos sprendimui atsakomybę tėvams, mokytojams, vaikui, psichologui ir galbūt kitiems specialistams bei institucijoms. Jeigu problemos sprendimo atsakomybė yra paliekama tik psichologui ir vaikui, tai tikriausiai tik psichologui ir seksis gerai su tuo vaiku bendrauti, bet mokinys, grįždamas į klasę ar namų aplinką, tuo pačiu grįš ir į savo problemą, jeigu aplinkiniai suaugusieji neturės darnaus ir konstruktyvaus sutarimo, kaip reaguoti į tam tikrą vaiko sunkumą. Psichologas yra koordinatorius, plano sudarytojas, kaip reaguoti. Tėvai ir mokytojai turi padėti psichologui šį planą įgyvendinti, siekiant vieningo rezultato – teigiamų vaiko pokyčių.

Taigi, psichologas negali garantuoti, kad jo pagalba padės vaikui, nes ne jo vieno pagalba viską nusprendžia. Jis tik gali garantuoti, kad suteikė visą reikalingą pagalbą savo galimybių ribose.

Ką dar svarbu žinoti siekiant psichologo pagalbos?

• Psichologas nėra gydytojas, jis nediagnozuoja ir negydo ligų, neišrašo receptų vaistams. Psichines ligas diagnozuoja ir gydo gydytojai psichiatrai. Psichologas nėra psichiatras.
• Psichologas mokykloje padeda spręsti vaikų psichologines problemas, pažiūrėti į vaiko gyvenimo situacijas kitu kampu, tačiau už klientus problemų nesprendžia, nes tam, kad vyktų pokyčiai vaiko viduje ir gyvenime, reikia, kad jo artimiausioji aplinka ir jis pats to aktyviai norėtų ir siektų.
• Psichologo pagalba yra konfidenciali. Tai, apie ką kalbatės jo kabinete lieka tarp to kabineto sienų.
• Psichologinė pagalba yra savanoriška, žmogus pats (vaiko tėvai, jei klientas yra vaikas) sprendžia, kiek jam ji reikalinga ir priimtina.

Psichologinės ir emocinės pagalbos kontaktai 

Psichologo pranešimai