Artėjant mokslo metams į pabaigą, Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje baigėsi ir medijų raštingumo mokymai. Nuo rudens jaunuoliai gerino kritinio mąstymo įgūdžius, diskutavo apie žiniasklaidą, jos veikimo principus ir poveikį visuomenei, mokėsi tikrinti informacijos patikimumą, kūrybiškai mąstyti, atsakingai ir saugiai elgtis internete.

„Įgijome įgūdžių, kurie reikalingi ne tik dabar, bet pravers ir ateityje. Aplink daug žmonių, kurie kritiškai nevertina to, ką girdi ar mato, kuriems baisu ieškoti tiesos, nes nežino, kaip tai daryti, arba kuriems ta „tiesa“, kurią jie žino ir kuria tiki, atrodo tikresnė nei yra iš tikrųjų, – sakė mokinė Gabrielė Milkintaitė, – Pastebiu, kaip po mokymų „gaudau“, kas ką kalba, keliu klausimus ir vertinu, kiek tai realu, logiška, arba kitaip tariant – galvoju savo galva, aklai nepasitikiu kitais.“

      Anot mokinių, kritinis mąstymas turėtų būti viena svarbiausių šiuolaikinio, išsilavinusio, savo tikslų siekiančio žmogaus savybių.

    „Senelis dažnai žiūri žinias apie karą Ukrainoje ir visi kanalai skleidžia skirtingą informaciją, todėl, manau, lengva apsirikti, susidaryti klaidingą nuomonę,“ – kalbėjo mokinė Marta Voronovičiūtė ir svarstė, ar apskritai įmanoma nesusipainioti, kai informacija tokia skirtinga.

    Medijų mokymuose Eišiškių jaunimas diskutavo ir sėmėsi žinių iš Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininko, apžvalgininko Vytauto Bruverio, LRT generalinės direktorės ir ilgametės portalo „Delfi.lt“ vyr. redaktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, LRT užsienio naujienų redaktoriaus Vykinto Pugačiausko, portalo „lzinios.lt“ vyr. redaktoriaus Evaldo Labanausko, portalo „15min“ žurnalisto Dovydo Pancerovo ir kt.

    Anot G. Milkintaitės, užsiėmimuose itin naudingos buvo analitinės, praktinės užduotys, kai jaunuoliai aiškinosi, ko siekiama vienu ar kitu pranešimu, kokia nuomonė juo formuojama, kokias reakcijas jis gali  išprovokuoti, ir pan.

    Jaunuolių teigimu, šiuolaikinių medijų galia itin didelė. „Reikia būti atidiems ir netikėti bet kuo internete. Mums pateikė keletą pavyzdžių, kokį poveikį gali turėti klaidinga informacija. Tarkime,  buvo atvejis, kai Vokietijoje pasklido žinia apie pabėgėlių neva išprievartautą mergaitę, ir dėl to kilo mitingas. Kaip paaiškėjo, istorija buvo išgalvota, tačiau mitingas tikras,“ – pateikė pavyzdį Jeva Augustina Kiselytė.

    Ką daryti, jei kyla abejonių dėl informacijos patikimumo? „Reikėtų atkreipti dėmesį, ar nurodytas teksto autorius, ar paminėti kiti informacijos šaltiniai, ar cituojami liudininkai, ar tai, kas aprašoma, yra pakankamai realu, tikėtina, – keletą patarimų pažėrė Agnė Pogoželskaitė. – Daugelis pamato skambią antraštę, gražią nuotrauką ir tuoj ja dalijasi socialiniuose tinkluose, tačiau nesusimąsto, kad taip gali suklaidinti kitus. Aš irgi apie tai nesusimąstydavau, kol nedalyvavau šiuose mokymuose.“ 

    „Išmokom iš didelio kiekio informacijos atsirinkti tai, kas mums aktualu, ko mums tikrai reikia. Po šių užsiėmimų dažniau klausiu: ar tikrai taip buvo? Ir jei kyla abejonių, vadinasi, reikia tikrinti,“ – apibendrina mokinė Sabina Rudzis.

    Mokymus išklausę mokiniai pataria: nebijok klausti, kalbėti, tartis ir taip suprasi, kas yra kas.

    Medijų raštingumo mokymai buvo ilgalaikės, tęstinės programos „Gyvenu laisvai!“ dalis, juos rėmė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.

___________________________

Įrašo autorius:
Tatjana Sidorovič-Bartaševič
Geografijos ir istorijos mokytoja