Aktualijos

,,O KAI AŠ PAS PROMOČIUTĘ BUVAU...“

     Saulėtą birželio rytą būrys 3 a klasės mokinių išsiruošė į Rumšiškes. Nutarėme pasinaudoti Kultūros paso paslauga ir aplankyti Lietuvos liaudies buities muziejų. Kada kelionės tikslas buvo pasiektas, keliuku per mišką patraukėme į senovinį Lietuvos kaimą. Čia apžiūrėjome klebono svirną, bažnyčią, senąją mokyklą, paštą. Pamatėme senas susisiekimo priemones – vežimus, karietas. Vėliau akmenimis grįstu keliuku pasileidome žemyn į Aukštaitiją. Čia mus pasitiko tautiniais rūbais apsirengusi šeimininkė.

    Autentiškoje XX a. pr. aukštaičių sodybos aplinkoje mokiniai išsiaiškino, kas yra promočiutė ir kiek jai gali būti metų. Taip lengviau suvokė laiką, į kurį nukelia muziejaus ekspozicija. Susipažino su aukštaitiško namo pavadinimu ir patalpų išdėstymu, išsiaiškino akmens prie įėjimo paskirtį. Stebėdami eksterjerą ir interjerą, lygino su dabartimi ir atrado panašumų, skirtumų bei pokyčių. Sužinojo, kaip seniau buvo elgiamasi nuėjus į svečius, kokios buvo menamos mįslės ir bandoma jas sukurti.

    Išsiaiškinus patarlės apie verkiančią duonelę prasmę, šeimininkė vaikams siūlė tyliai pamąstyti ir įvertinti, ką šioji darytų jų valgoma. Vėliau pakvietė vaikus nudirbti kai kuriuos darbelius, pvz. gliaudant pupas ne tik susipažino su retai matyta daržove ir darbu, kurį turėjo atlikti senovėje jų bendraamžiai. Vaikams paaiškino, kad tam, jog visados galėtum valgyti duoną su sviestu, reikėjo nemažai pasidarbuoti. Todėl supažinę su sviestamuše, verpimo rateliu, naščiais ir mogliais, mokiniai pasidalijo į komandas ir išbandė visus įrankius. Tokiu būdu buvo ugdomi darbo komandoje įgūdžiai, pagarba kitam. Naudojantis sviestamuše ir rateliu ugdomas ritmo pajautimas, o naščiai padeda taisyklingai laikysenai.

    Buvome pakviesti į seklyčioje vykstančią pabaigtuvių šventę, kurios metu buvo pritaikytos anuomet galiojusios svečių elgesio taisyklės. Vaišinomės juoda duona su medumi ir sviestu, žaidėme tradicinius vaikų žaidimus. Padėkoję šeimininkei ir pažadėję sugrįžti, į miestelį grįžome vežimaičiuose, kuriuos traukė mieli arkliukai.

    Pilni įspūdžių grįžome namo. Mūsų išvyka buvo prasminga ir nepamirštama.

___________________________

Įrašo autorius:
Vitalija Voronovič
pradinių klasių mokytoja