2020 metai paskelbti žydų kultūros metais Lietuvoje. Tai gera proga sužinoti daugiau apie šios tautos kultūrą, tradicijas ir tragišką likimą Antrojo pasaulinio karo metu. Jau metų pradžioje gimnazijoje buvo parengtas dailės - istorijos- pilietiškumo pagrindų integruotas projektas „Lietuvos žydų istorija“. Deja, vykdymas sutapo su karantinu ir nuotoliniu mokymu. Visgi jau naujais mokslo metais pratęsėme projektą ir organizavome įvairias veiklas.8, IG ir IIG klasių mokiniai nemažai sužinojo apie gyvenimą štetluose, susipažino su pagrindinėmis žydų religinėmis šventėmis ir jų tradicijomis. Savo piešiniuose interpretavo žydų ženklus ir simbolius. Koliažo technika bandė perteikti Holokausto siaubą.

     Rugsėjo 30 dieną IG klasės mokiniai vyko į Vilnių, kad iš arti pamatytų buvusio Vilniaus geto, apie kurį savo dienoraštyje rašė Icchokas Rudaševkis, gatves .Vaikštinėdami sustojome ten, kur buvo įrengti Vilniaus geto vartai, pro kuriuos tūkstančiai žmonių buvo išvaryti į nebūtį. Stebėjome, kaip Geto bibliotekos languose praeivius žvilgsniais palydi geto teritorijoje surastose nuotraukose pavaizduoti žmonės. Vienoje iš jų - Icchokas Rudaševskis su tėvu. Jam nepavyko išgyventi, bet jo dienoraštis išliko ir liudija, ką teko išgyventi žmonėms gete: kasdieninį pažeminimą, badą, šaltį, mirtį. Biblioteka tapo pasipriešinimo centru. Žmonės siekė išsaugoti savo orumą. Jie skaitė knygas, buvo išduota virš 100 tūkstančių egzempliorių. Gete veikė orkestras, teatras idiš ir hebrajų kalbomis, du chorai, muziejus, sporto aikštelė. Vaikai lankė mokyklą, ruošė pamokas, rengė projektus.

     Kuklus atminimo akmuo, įmūrytas Rūdnikų gatvės grindinyje, primena apie trumpą, bet ryškų Icchoko Rudaševskio gyvenimą. Šalia esančiame pastate iki karo buvo realinė gimnazija, kurioje Icchokas mokėsi, karo metu – Judenrato taryba. Mokiniai aplankė žydų kultūros ir informacijos centre įrengtą slėptuvę – maliną. Daugeliui padarė įspūdį, kiek daug aplinkybių reikėjo numatyti tam, kad įrengtum saugią slėptuvę, kokiomis sąlygomis žmonės buvo priversti gyventi.

     Užsukome į Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centrą. Apžiūrėjome Samuelio Bako paveikslus. Būdamas vaikas jis, kartu su savo šeima, kalėjo Vilniaus gete. Ten nupiešė pirmuosius piešinius. Tapęs žymiu dailininku niekada nepamiršo patirtų išgyvenimų. Holokaustas – pagrindinė jo paveikslų tema: ,,Tarsi žydas, kuris apsilankęs kapinėse ant artimųjų kapų palieka mažus akmenukus, aš tapau paveikslą po paveikslo – tokie yra mano atminimo aktai.“

     Nuvykome ir į Panerių memorialą. Tai ypatinga vieta. Čia buvo nužudyta daugiau kaip 100 000 žmonių. Manoma, kad žydų aukų skaičius galėjo siekti apie 70 000. Pagerbėme aukų atminimą prie paminklo Holokausto aukoms ir prie duobės, kurioje buvo sušaudyti Vilniaus geto kaliniai.

___________________________

Įrašo autorius:
Jadvyga Sinkevič
Muzikos ir dailės mokytoja