Rugsėjo 25 dieną mūsų gimnazijos mokiniai praleido Kaune. Antro pagal dydį Lietuvos miesto gyventojai pelnytai didžiuojasi savo miesto istorija. Laikinoji sostinė. Čia yra išlikę nemažai istorinių pastatų: viduramžių pilis, įdomus senamiestis, pastaruoju metu didelį susidomėjimą kelianti  Kauno modernistinė architektūra. 

    Bet mūsų kelionės tikslas buvo kitoks. Kauno senamiesčio gatvėse ieškojome čia gyvenusios gausios, verslios, kūrybingos bendruomenės pėdsakų. Lietuvos žydai, litvakai, iki II pasaulinio karo sudarė beveik 30% Kauno miesto gyventojų. Tarp jų buvo: verslininkai ir pramoninkai, nemažai mokslo ir meno atstovų, gydytojų, inžinierių ir sunkiai savo kasdieninę duoną pelnančių amatininkų, darbininkų, prekeivių. Kai kurios pavardės žinomos toli už Lietuvos ribų.

    Taigi, lydimi gidės, pabuvojome žymiose Kauno senamiesčio gatvėse, susipažinome su žymiais žydų tautos rašytojais, verslininkais, kūrėjais. Vienas jų - Abraomas Mapu, gimęs Kauno priemiestyje, laikomas pirmuoju rašytoju, kūrusiu hebrajų kalba. Jo vardas suteiktas vienai Kauno miesto gatvei. Prieš metus galerijos ,,Ars et mundus“ kieme atidengtas paminklas rašytojui.

    Sužinojome ir apie Esperanto kalbos kūrėją, akių gydytoją ir filologą Liudviką Zamenhofą. Būtent Kaune jis gavo galimybę išleisti pirmą esperanto kalbos vadovėlį. O Anatolijus Rozenbliumas parengė techninius vienų įspūdingiausių tarpukario pastatų projektus: Kauno centrinio pašto ir karininkų ramovės. Suprojektavo Kauno sporto halę - pirmąją Europoje krepšinio areną.

   Gidė pasakojo, kad tarpukariu Kaune buvo apie 40 sinagogų ir kitų maldos namų. Daug įvairių labdaros organizacijų, kurios globojo senelius ir našlaičius. Dar XIX a. viduryje žydų bendruomenė finansavo pirmosios ligoninės Kaune statybą.

___________________________

Įrašo autorius:
Jadvyga Sinkevič
Muzikos ir dailės mokytoja