Spalio 18 dieną, sekmadienį, mes - Aistė, Kotryna, Evelina, Patricija, Irena, Ugnė, Karina ir aš (Monika) - kartu su mokytojomis J.Sinkevič ir I.Blažukoniene vykome į Vilniaus nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur buvo pristatomas ,,Dzūkų kalendorius”. Šis įdomus leidinys jau išeina antrą kartą ir yra skirtas ne tik tiems, kurie gyvena Dzūkijoje, bet ir tiems, kurie žavisi dzūkų tarme, domisi mūsų krašto praeitimi.

    Renginyje buvo pristatyti du ateinančių 2019 metų kalendoriai– sieninis bei stalo. Sieniniame kalendoriuje išvydome nuotraukas, kuriose įamžinti žinomi Dzūkijos žmonės – V.Krėvė, M.K.Čiurlionis, A.Ramanauskas-Vanagas, D.Tamulevičiūtė ir kt. Beje, tarp jų pateko ir mūsų krašto šviesuolis Stanislovas Rapolionis. Vienoje iš demonstruojamų nuotraukų pamatėme šio lietuvių raštijos pradininko biustą, kuris šiuo metu puošia mūsų gimnazijos aktų salę. 

    Stalo kalendoriuje išvydome senas nespalvotas nuotraukas, kurios, neabejoju, skaitytojus nuves į įvairius Dzūkijos XX a. laikotarpius, nukels į Alytaus, Druskininkų, Merkinės, Lazdijų ir kitų šio krašto miestų bei miestelių apylinkes. Įdomu, kad kiekvieną mėnesį galima bus paskaityti šmaikščių patarimų, spėjimų, parašytų dzūkų tarme.

    Renginį vedė poetas Rimvydas Stankevičius, daug smagių prisiminimų papasakojęs apie dzūką poetą Sigitą Gedą, ir ,,Vilniaus dzūkuliai” asociacijos pirmininkas Juozas Žitkauskas, dar prieš porą dienų lankęsis mūsų gimnazijoje. Savo programėlę pristatė mokiniai ir mokytojai iš Merkinės Vinco Krėvės, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijų ir, žinoma, mes, Stanislovo Rapolionio gimnazijos – „rapolioniukai“. Žiūrovams smagu buvo išgirsti kūrinių, parašytų šio krašto įžymybių, skaitomas ištraukas, linksmų dzūkiškų pasakojimų ir skambių dainų. Ypač daug plojimų susilaukė vedėjo J.Žitkausko skambutis folkloro dainininkei V.Povilionienei, kuri šią dieną negalėjo atvykti į renginį, nes šventė savo gimtadienį.

    Mums buvo šiek tiek netikėta, kad šiandien, kai tarmės, regis, jau nyksta,  dar tiek daug žmonių moka tą skambią, mielą, gražią, paprastą dzūkų šnektą. Džiaugiamės kiekviena gavusi dovanų Dzūkų krašto kalendorių. Tikiuosi, kad ateity mes ne tik domėsimės šio įdomaus krašto kalba, tradicijomis, istorija, bet ir bandysim kalbėti dzūkiškai, kaip tai darė mūsų  tėvai, seneliai, proseneliai.

                                                  Monika Eidukonytė, IG klasė