Šių metų spalio 6–12 dienomis penki Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos projekto Erasmus+ „Love Every Drop“ (Mylėk kiekvieną lašą) dalyviai (Jaroslav Kozarin, Romas Talmontas, Lukas Verseckas, Adomas Zuzo, Nortas Barutis) ir dvi mokytojos (Gražina Šibekienė ir Emilija Zuzienė) leidosi į savaitę trukusius šio projekto mokymus Turkijoje Ardeşen mieste. Mokymo ir mokymosi savaitės tema - „Vanduo – didžiausias pasaulio turtas“. Tikslas –mokyti suvokti, kokia didelė vandens reikšmė gyvajai gamtai.

     Pirmadienio rytą visų projekte dalyvaujančių šalių atstovai susirinko Işıklı 60 Yıl Ortaokulu mokykloje.

    Pažintis su turkų kultūra prasidėjo nuo tradicinio Turkijos šokio. Draugystė su kitų šalių kultūromis tęsėsi dalyvaujančioms šalims pristatant namų darbus - savo komandas, miestą ir šalį. Chemijos kabinete prasidėjo rimtasis darbas įgyvendinant projekto tikslus. Su vandeniu atlikome paprastus eksperimentus, kurių dėka įrodomi gamtos dėsniai. Kiekviena šalis pristatė po tris eksperimentus.

    Kitomis dienomis daug laiko praleidome gamtoje, stebėdami vandens ištakas ir jo galią. Važiuodami link „Palovit“ krioklio, aplankėme „Zilkale“ pilį, esančią 700 metrų aukštyje virš jūros lygio. Uzungől ežeras garsėja dėl gražių jo apylinkių, susiformavusių Haldizeno upę užvertus nuošliaužai.

    O trečiadienio diena buvo tikrai mistinė. Nuo pat ryto gana vingiuotu keliu važiavome į kalną prie Mencuna krioklio, kuris yra tarp žalių miškų ir gausios augmenijos, 750 metrų virš jūros lygio. Tai puiki vieta nuostabioms fotografijoms ir galimybė pasimėgauti gaiviu oru. Bet tai dar ne viskas. Po pietų atvykome prie mistinio ežero Karagol (išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Juodas ežeras“). Dar nepriėję prie ežero, supratome, kodėl jį vietiniai vadina mistiniu. Šis ežeras amžiais skendo migloje, toks jis buvo ir šį kartą, tačiau mes išdrįsome įlipti į valtį ir pasiryžome plaukti į miglą ir rūką. Tai buvo nepakartojamas jausmas. Jausmas, kai jautiesi debesyse. Bet tai visai nekeista todėl, kad ežeras yra 1533 metrų aukštyje, o tai yra debesų lygis.

    Paskutinę mokymų dieną, iškilmingos savaitės uždarymo metu, profesorius Ertugrul Agirbas vedė pamoką apie planktonus Juodojoje jūroje: kodėl jie kenkia ir kodėl padeda. Parodė 10 dalykų, kurių nežinojome apie Juodąją jūrą.

    Vanduo - ne tik gyvybės šaltinis, bet ir puiki vieta ilsėtis bei atsipalaiduoti. Smagias vandens pramogas išbandėme prie kalnų upės, kuri vadinasi Firtina: čiuožėme ,,ZipLine”, tai yra lynu. Vėliau plaukėme akmenuotais jos vingiais valtyje. Vienu metu negalėjome atsistebėti vandens galia ir grožiu.

   Šios savaitės mokymų metu mokiniai mokėsi saugoti ir tausoti vandenį bei pažinti jo svarbą gamtai. Turėjo ir galimybę prisiliesti prie turkų istorijos bei kultūros lankydamiesi muziejuose ir net mečetėse (Ataturk Pavillion ir Hagia Sophia Museum, Trabzone).

    Visi projekte dalyvavusių šalių mokytojai tikisi, kad savaitės veikla padėjo suprasti vaikams vandens būtinybę žmogui bei gamtai.