Jau tapo gražia mūsų gimnazijos tradicija - kiekvieną pavasarį IG klasių mokiniai vyksta į Pinigų muziejų. Taigi ir šiemet, balandžio 27 dieną, devintokai ir keletas kitų klasių mokinių važiavome į Vilnių.

     Muziejus įsikūręs miesto centre, Gedimino pr. ir Totorių g. sankryžoje, buvusios vaistinės vietoje. Turi atskirą įėjimą. Iš darbuotojų pasakojimų greitai pajutome, kad jie tikri savo darbo entuziastai, todėl ekskursija buvo labai įdomi.

     Turtingai ekspozicijai pateikti ne itin dideliame plote, nors ir dviejuose aukštuose, panaudotos naujausios technologijos: audiogidai penkiomis kalbomis, interaktyvūs ekranai, paspaudus mygtuką iš sienos išlendantys stalčiukai su įvairiais eksponatais, be to, geras apšvietimas, išsamūs lietuviški ir angliški užrašai. Jaukiame ir moderniame muziejaus interjere vyrauja apvalios linijos, kaip sakė mūsų gidė, atkartojančios monetos apvalumą. Dėl to šis muziejus yra gausiai lankomas, ypač mokinių. Muziejus pristato bankininkystės ir pinigų istoriją nuo pačių pirmųjų prekių vertės ekvivalentų - kailių, kriauklių, gintaro, pirmųjų kaldintų monetų ir baigia šiuolaikiniais pinigais - kreditinėmis kortelėmis. Sužinojome, kiek daug skirtingų pinigų cirkuliavo Lietuvos teritorijoje senais laikais: dukatas, denaras, taleris, kapa, grašis ir t. t. Beje, pastarasis buvo visai nemenkas pinigas, priešingai negu laikoma dabar. Monetos naudotos ne vien tik atsiskaitymams - iš jų buvo kuriami ir papuošalai, buities daiktai, pavyzdžiui, šaukšteliai.

     Ekspozicijoje pamatėme jau primirštus mūsų pinigus, kurie Lietuvoje atsirado panaikinus rublį - vadinamuosius "vagnorėlius", „žvėrelius“. Buvo ir litų, kurių išvaizda laikui bėgant šiek tiek keitėsi, tapo sudėtingesnė, daugėjo apsaugos priemonių. Čia eksponuojamas ir tūkstančio litų banknotas su M.K.Čiurlionio portretu, tačiau jis taip ir nebuvo išleistas į apyvartą, kadangi yra priimta, jog didžiausias nominalas valstybėje negali viršyti pusės vidutinio darbo užmokesčio.

     Muziejus patrauklus tuo, kad galima ne vien dairytis ir klausytis, bet ir patiems aktyviai dalyvauti: specialiu presu nusikalėm po suvenyrinę plokštelę – vieno skatiko pinigėlį. Pasisvėrėme ant specialių svarstyklių, kurios suskaičiavo, kiek eurų ir dolerių tuo metu pagal rinkos kursus kainuotų besisveriantysis, jeigu būtų auksinis, sidabrinis arba platininis.

     Ekskursijos metu turėjome atsakyti į gido klausimus. Klausimų buvo ir paprastų, tokių „iš gyvenimo“ (pvz., kiek nominalų turi eurocentai ir metaliniai eurai; kaip taisyklingai trumpinti žodžius "litas" ir "centas"), ir tokių, į kuriuos norint atsakyti jau reikėjo išmanyti Lietuvos banko istoriją bei bankininkystės principus. Tačiau mūsų mokiniai sugebėjo atsakyti į daugumą  klausimų, už tai buvo apdovanoti  suvenyrine  moneta. Gavome jų netgi 7.

     Atskiroje salėje galima apžiūrėti šiandien įvairiose valstybėse naudojamus banknotus ir monetas.

     Ir dar: pagaliau turėjome galimybę pasirašyti elektroninėje svečių knygoje (ne visiems svečiams yra suteikiama tokia galimybė).

Iki kito pavasario!